Konsultacijos

Kaip gimsta tikėjimas sąmokslo teorijomis

Pasaulyje neįtikėtinai daug sąmokslo teorijų. Dauguma jų tokios absurdiškos, kad atrodytų ar tikrai įmanoma jomis patikėti neturint psichikos sutrikimų? Pavyzdžiui, kad žemė plokščia? Arba kad pasaulį valdo driežažmogiai? Prieš šias čipavimas per skiepus ar išgalvota pandemija yra vienas juokas. 5G žala irgi. Juk lygiai tas pats buvo kai atsirado elektra. Vis tik nuo elektros įvedimo žmonija ne tik kad neišnyko, bet ir pagausėjo. Tačiau didžiausia visų laikų afera, sąmokslo teorija ar kaip tai pavadinsi yra ne šie žiedeliai. Jau prinokęs obuolėlis yra Kristaus istorija, kuri sėkmingai gyvavo ir nešė pelną (vis dar neša) pelną jau daugiau kaip 2000 metų. Tikrai visiškai sveiku protu nesuvokiama, kodėl didelė pasaulio dalis nekeldama jokių klausimų tiki nekaltu prasidėjimu, prisikėlimu su kūnu ir išpirktomis nuodėmėmis. Nors kai aš pasakau, kad bus zombių apokalipsė, mane durnina ir iš manęs juokiasi 😀 Ne ne, aš ir pati nemanau, kad bus zombių apokalipsė, bent jau ne taip tiesiogiai. Nors tai būtų kur kas realiau nei pavienio žmogaus prisikėlimas iš numirusiųjų 😀 Na pabandykite įsivaizduoti, kad jums tokią istoriją dabar kažkas papasakotų iš šalies – juk nėra nei menkiausio šanso, kad ja patikėtumėte. Tačiau tikite nesusimąstydami kai ji jau pasakojama visus 2000 metų. Tikite, nors prisidengiant šia apgailėtina pasaką buvo nužudyti šimtai tūkstančių žmonių. Nors kasdien girdite istorijas kaip stebuklingojo dievo tarnai tvirkina vaikus, lupikauja ir pan.

Taigi, kas lemia kad žmonės patiki visiškai absurdais? Mechanizmas labai paprastas. Žmonių pasaulis sudėtingas, nuolat kintantis ir kupinas skausmo. Jame gyventi tai geriausiu atveju kažkas tokio kaip brautis per nuostabaus grožio ir kvapo erškėtrožių plantaciją. Čia geriausiu, nes yra ir kur kas blogesnių variantų. Ir dauguma žmonių nemato nieko daugiau nei uždarą materijos pasaulį, kuriame yra šis vienas jų gyvenimas. Po to tiesiog nieko. Todėl žmogus kaip įmanydamas griebiasi už to, kas galėtų jam suteikti viltį, kad tai dar ne pabaiga. Kad galbūt jį ištiks pats blogiausias gyvenime dalykas mirtis, tačiau jis neišnyks visiškai. Na ir būkime atviri – didesnė žmonių dalis nėra labai pažengę toliau gyvulinės sąmonės lygio. Gyvulinė sąmonė, kuomet egzistencijai pakanka maisto ir galimybės daugintis arba kaip tai dar vadinama žodžiu seksas. Na ir tokie žmonės nėra pajėgūs egzistuoti patys savaime (nors patys apie save taip negalvoja ir būtent tokių žmonių kategorijoje gimsta antivakseriai ir pan.), jiems reikia kas juos valdytų, kas juos prižiūrėtų, sukurtų jiems gyvenimo taisykles. Kas geriau tai gali padaryti nei religija, mainais žadėdama amžinąjį gyvenimą? Ir ta žmogiškoji baimė nustoti egzistuot tokia stipri, kad sėkmingiausias pasaulio verslas netgi neturi mokėti mokesčių. O jis ne tik sėkmingiausias, jis dar ir pelningiausias pasaulio verslas.

Ar tokiu būdu aš bandau paneigti pomirtinį gyvenimą? Jokiais būdais ne. Aš tikrai žinau, kad šis žmogaus gyvenimas yra tiesiog vienas etapas, viena atkarpa. Ir tai nei pradžia, nei pabaiga. Žmogus turi ne tik kūną, bet ir sielą. Tai yra faktas. Tačiau šį kartą aš kalbu tik apie pasakas, kuriomis žmogus yra maitinamas. Lygiai tas pats su kitomis sąmokslo teorijomis. Visų jų pagrindas yra baimė, o po to ir žinių stoka. Prisipažinsiu, nors mintys apie mirtį man nekelia baimės, kaip tik priešingai, kartais suvokimas, kokias pasekmes gali turėti pandemija ir prie ko privesti, ėjimas tuščiomis miesto gatvėmis, stop linijos, pranešimai parduotuvėse per garsiakalbius nuteikdavo ir mane nejaukiai. Įsivaizduoju, kad didesnei daliai žmonių tai sukelia paniką ir depresiją. Dar didesnės dalies žmonių psichika tiesiog nepajėgi priimti tokios informacijos. Jai tampa lengviau slėptis po absurdiškais faktais. Driežažmogių vyriausybė su švirkštais rankose atrodo realesnis vaizdinys nei pandemija. Čipo švirkšte baime didesnė nei baimė numirti nuo realios ligos. Iš ties toks reiškinys pakankamai normalus. Kuo sąmonė primityvesnė, tuo mažiau ji gali ištverti. Pabandykite įsivaizduoti kas nutiktų jūsų šuniui ar katei, jei įvestumėte jį į kaukiančių sirenų ir bei mirgančių šviesų patalpą? Juos ištiktų nevaldomos panikos priepuolis. Jie nėra pajėgūs suvokti kas tai. Tačiau jūs, žinodamas, kad tai tarkim yra kontrolinės patikros patalpa, kurią jums reikia tiesiog pereiti, sėkmingai ją pereitumėte. Jaučiate kame skirtumas? Žinojimas, sąmoningumas, suvokimas leidžia ištverti ir išgyventi tomis sąlygomis, kokiomis individas nepajėgus suvokti tų žinių prasmės, praranda protą. O paralyžuojančiame nerime, visaapimančioje panikoje esantis žmogus pasiruošęs patikėti bet kuo, kas suteiktų jam bent mažytę viltį.

Daugiau įrašų galite rasti: https://www.patreon.com/RozmarinoHoroskopai
Eiti prie įrankių juostos