Konsultacijos

Vaikai

Prieš keletą dienų vienas žmogus domėjosi, ką astrologija kalba apie vaikų auklėjimą, koks metodas yra teisingiausias. Na turiu pasakyti, kad astrologija yra labai tolerantiška bet kurio žmogaus atžvilgiu. Planetos nesivadovauja žmogiškąja logika ir priima bet kokį individą būtent tokį, koks jis yra. Astrologijos pagrindinis principas teigia, jog negalima žmogaus keisti, žmogus turi būti priimamas toks, koks yra ir negali būti formuojamas kitaip pagal kažkieno norus. Automatiškai tai galioja ir vaikams. Visų pirma tai labai dažnas klausimas – nuo kelių metų galima daryti horoskopą vaikui, kad jam nepakenkti. Tai pakenkti čia neįmanoma, nes kaip jau daug kartų kartojau, astrologija neturi nieko bendro su mistika, tai tik dangaus kūnų judėjimo ir to judėjimo santykio su geografinėmis koordinatėmis, apskaičiavimas. Žinau, kad mūsuose yra moterėlių, kurios teigia kitaip, naudojasi neegzistuojančiomis planetomis ir pan., tačiau tokiu atveju joms nereikėtų dangstytis astrologijos vardu ir verčiau pasivadinti būrėjomis ar pan. O grįžtant prie astrologijos, tai galiu drąsiai prisipažinti, kad vos gimus savo pačios vaikui, skubėdavau pažiūrėti, kas gi pas mane atkeliavo, nes kuo geriau pažįsti žmogų, tuo lengviau su juo konstruktyviai bendrauti ir sėkmingai bendradarbiauti. Gal tai ne visai teisingi apibūdinimai tėvų ir vaikų santykiui, bet juose slypi esminė informacija. Dauguma tėvų vaiką priima kaip savo nuosavybę ir bando auklėti pagal save. Ir tik mažoji dalis į vaiką žiūri kaip į savarankišką ir nuo nieko nepriklausomą būtybę, kuriai reikia padėti užaugti, tačiau formuoti pagal save ir savo norus nėra galima. Visų tėvų pareiga yra užtikrinti vaikui tinkamas egzistencijos sąlygas ir netgi dėl to aukoti savo interesus, jei to reikia. Aš nekalbu apie prabangą ir lepinimą, aš kalbu apie meilę, saugumą, būtinųjų poreikių tenkinimą. Visų tėvų pareiga išmokyti vaiką nekenkti, gerbti aplinką, kurioje jis yra ir lavinti. Tačiau šalia viso to, tėvai privalo vaikui suteikti laisvę būti savimi bei laisvę rinktis. Niekas neturi teisės primesti vaikui savo valios, savo pažiūrų ar priversti rinktis, tai kas tėvams, o ne pačiam vaikui atrodo geriausia. Tėvai labai mėgsta teiginį „susigadins sau gyvenimą“ ir itin dažnai po šiuo teiginiu slepia prievartinius savo veiksmu vaiko atžvilgiu. Iš ties gyvenimo susigadinti neįmanoma. Yra tiesiog visuomenės normos, koks jis turėtų būti. Tačiau nebūtinai tai iš tikro yra gerai. Sociumas teigia, kad gerai yra stulbinanti karjera, daug pinigų, sėkminga šeima ir visa tai komplekte. Bet sąžiningai atsakykite sau – kiek pažįstate iš tikro laimingų tokių sėkmės kūdikių? Ar tikrai po tais blizgučiais slepiasi laimingi žmonės? Žinoma, gali būti ir jie laimingi, bet laimingu gali būti ir eilinis kaimo gyventojas, pragyvenanti iš savo mažyčio ūkelio ar paprastas darbininkas. Laimingas gali būti ir karalius, ir prezidentas, ir kaimynė pardavėja. Nes laimę suteikia ne statusas – o sielos, vidinė ramybė, kuri aplanko žmogų tuomet, kai jis būna savimi. Atranda save, pažįsta save ir yra savimi. Todėl nėra ir negali būti vienos teisingos auklėjimo sistemos ar metodikos. Visi vaikai gimsta skirtingi, visi užauga skirtingais žmonėmis, o tėvai, stengdamiesi pažinti šalia jų augantį mažą žmogų, gali tik padėt ir paskatinti tos savasties ieškoti. Nes neįmanoma rasti laimės, einant svetimu keliu. Ir būtent tėvai turi rasti savyje drąsos priimti vaiko sprendimus bei pasirinkimus. O taip pat išminties, nežiūrėti į jį kaip į žemesnį žmogų. Paradoksalu, bet vaikai praauga mus pačius, tiesiog žmogui sunku pamatyti kito aukštumas iš savo žemumų. Ir svarbiausia – leiskite vaikams svajoti ir fantazuoti, žmogus gyvas tol, kol jo siela kuria fantastiškus ateities vaizdinius, o ji tai gali daryti tik kol sieloje liepsnoja ugnis, kai ji užgesta, lieka tik fizinis apvalkalas, kurio viduje tuštuma. Todėl taip sunku pamatyti vaiką, negyvomis akimis, ir tiek daug suaugusių tokiomis. Kažkada jų akys irgi degė, bet dideli bei protingi žmonės jas užgesino:

Eiti prie įrankių juostos