Konsultacijos

Spalio 11 d.

Savaitgalis bus šiek tiek sudėtingesnis, tarsi ir nieko ypatingo, tačiau gali labai išaugti poreikis vartoti alkoholinius gėrimus, ypač šiandien. Ir tas poreikis nustelbs visus kitus. Ypač šis laikas nepalankus mamoms, turinčioms mažesnius vaikus. Todėl joms reikėtų nuo alkoholio išvis susilaikyti. Įdedu apačioje rašinėlį, kuris ko gero išgalvotas, bet puikiai tinka kaip šių dienų moralas. Tokiomis dienomis verčiau laisvą laiką leisti lauke, grūdinti save ir šeimą. Nereikėtų per daug prisirengti, perkaisti, nes tai šiuo metu sparčiausias žingsnis į ligas. Nereikėtų ir būti pernelyg aktyviems, nes bus didesnė traumų rizika, ne tik peršalimo ligų dėl netinkamos aprangos. Idealu būtų tiesiog ant suoliuko kieme saulutėje pasėdėti. Reikia tik tikėtis, kad ji mums bus maloninga šiomis dienomis. O vakarą jaukiai praleisti terasoje, degant lemputėms ir žibintams tyloje stebint tamsėjančias sutemas. Ne visi gyvena nuosavuose namuose, todėl tai galima daryti ir lauko kavinėje, jei tokios spalio mėnesį dar kažkur egzistuoja, svarbu susilaikyti nuo alkoholinių gėrimų.
Tai geras laikas kažkur ištrūkti, pabėgti savaitgaliui, ypač jei galite sau leisti tikrai gerą viešbutį. Nes užsakinėti žemos klasės viešbučius šiuo metu rizikinga, per didelė problemų tikimybė su jais.
Taip pat tinka rami, monotoniška veikla, pavyzdžiui, megzti. Ypatingai rytoj ir poryt. Tokiomis dienos organizmą ir sielą puikiai veiks muzika, Kaip jau rašiau vakar, tinka klausytis senųjų, jau išėjusių atlikėjų, žiūrėti senų koncertų įrašus.

Avinas šiomis dienomis bus agresyvus, gali ką nors primušti. Jautis visą laiką valgys, tuo tarpu Dvyniai nesustodami rūkys.  Vėžys visą savaitgalį praleis lovoje, pakol Liūtas bet kokiomis priemonėmis kovos dėl dėmesio. Mergelė išgyvens eilinį stresą ir gydys jį švara bei tvarka. Tvarkys namus. Tuo tarpu Svarstyklės eis apsipirkti, o Skorpionas atsiduos seksui. Šaulys pabėgs kažkur toli. O Ožiaragis dirbs iki visiško išsekimo. Ką Vandenis veiks, nėra aišku. Man rodos, jis ištirps erdvėje ir laike. Paskęs kosmose. Kaip ir Žuvys, kurios šiuo metu keliaus tiesiai į dangų savo maldomis ir atsidavimu.

O šiaip tai tokiomis dienomis kyla klausimai kas aš? Kokiai rūšiai, padermei save priskirti? Kaip save identifikuoti? Gal aš ne tik kūnas, bet ir kažkas daugiau? Tai labai geri klausimai, nereikėtų jų ir iš paskos sekančio egzistencinio nerimo skandinti alkoholyje. Reikia ieškoti atsakymų. Paprastai žmogus nori būti „kažkas“, nori būti „dideliu aš“. Tai natūralus noras, jį nuo mažų dienų formuoja sociumas, žmogaus aplinka. Kiekvienas nori būti svarbus ir įvertintas, o to matai yra karjera, pinigai, turtai, aplinkinių pagarba. Ir jei jus veda tokie siekiai, tai tolimesnis mano tekstas ne jums. Bet tai visiškai natūralu ir normalu, nes yra tikrai mažai žmonių, kuriems pavyksta įeiti į labai gilius ezoterikos sluoksnius. Tačiau aš žinau, kad mane skaito ir tokie, todėl kartais dalinuosi savo mintimis, nes pamenu kaip trūko žinių kadaise mano pačios kelyje. Tai ką aš rašau, jokiais būdais nepretenduoja į absoliučią tiesą ir aš nieko nemokau. Kiekvienas turi pats surasti savo kelią – praeiti visas religijas, visus dvasinius mokymus, pažinti visas tiesas ir melus, daug kartų paklysti ir rasti kelią vėl. Aš galiu tik pasidalinti šiek tiek patirtimi, t.y. retkarčiais šalia kelio palikti mažą jonvabalį. Galbūt kažkas eidamas pro šalį jį pastebės ir juo pasinaudos kaip gaire. Tai grįžtant prie temos, labai svarbus etapas prasideda su lyg noru pasitraukti, išnykti, atsisakyti žemiškų gėrybių. Labai dažnai tai pasireiškia grubiu askezės troškimu ir to pasekoje mes matome drastiškus gyvenimo būdo keitimus, atsiribojimą nuo materialaus pasaulio. Iš ties tai kryžkelė – tarp kelio ir takelio. Nes šiuo laiku ypatingai svarbu sugebėti per daug nepakilti siela ir kojomis tvirtai išlikti ant žemės. Pacituosiu Tomo evangeliją: „14. Jėzus tarė jiems: Jei pasninkausite, užsitrauksite nuodėmę, o jei melsitės, būsite pasmerkti, o jei dalysite išmaldą, padarysite savo dvasioms bloga. Ir jei ateinate į kokią nors šalį ir užsukate į kokį nors sodžių, jeigu ten jus priglaus, valgykite, kas bus paduota, gydykite tuos, kurie iš jų serga. Iš tiesų tai, kas įeis jūsų burnon, nesuterš jūsų, bet jus suterš tai, kas išeina iš jūsų burnos.“ IR „53. Jo mokiniai tarė jam: Ar apipjaustymas naudingas, ar ne? Jisai tarė jiems: Jeigu
apipjaustymas būtų naudingas, tėvas gimdytų juos apipjaustytus iš jų motinos“. 
Aš neaiškinsiu šių žodžių prasmės, nes šioje stadijoje jau reikia patiems ją suvokti. Aš tik noriu pabrėžti, kad jokios išorinės priemonės nėra reikšmingos jūsų sielos progresui. Atsiribojimo nuo materijos poreikis iš ties yra pirminiai žingsniai į labai gilią praktiką – pavadinkime ją buvimo niekuo praktiką. Jei iki tol žmogus kopė į kalvą ir siekė tapti jos karaliumi, dabar jis pradeda leistis kalva – žemyn, kad nusiimtų karūną. Šiuo periodu išgyvenamas tuštumos jausmas, žmogus pamažu nustoja jausti poreikį pasiekti karjeros aukštumas ir sukaupti turtus. Tačiau reikia nepamiršti, kad egzistuodami materijoje, nes negalime visi tapti egzaltuotais atsiskyrėliais ir jūsų materiali veikla taip pat labai svarbi. Taigi jei jūs iki šiol sėkmingai vadovavote ligoninei, mokyklai, verslui, kuriame rado vietą ir pajamas daug žmonių, jeigu buvote sėkmingas gydytojas, mokytojas (tai tik pavyzdžiai) iš ties visai nesvarbu kas – darbininkas gamykloje, valytoja, vairuotojas, nes kiekvienas darbas yra labai svarbus kitiems visuomenės nariams, yra klaida visą tai mesti ir pasitraukti į olą medituoti bei misti žolėmis. Yra labai didelis skirtumas tarp „daryti savo darbą nieko nesitikint, neapkraunant savęs žemiškais troškimais ir nelaukiant rojaus žemėje“ bei tarp „visiško atsižadėjimo ir askezės vardan pomirtinio rojaus“. Iš ties per jėgą jums net nereikia nieko daryti. Jūs niekada patys nepasieksite to vadinamo „dieviškumo“, kad ir kiek pastangų tam bedėtumėte. Tačiau jeigu eisite nesustodami, „dieviškumas“ pats susiras jus. Jūs galite būti labai religingas ir kasdien ne vieną valandą paskirti „dievo“ paieškoms bei pažinimui, tačiau rezultate jausite tik buką tuštumą ir apmaudą bei nusivylimą. Jums kels skausmingas dvejones klausimai, kodėl aš toks geras, taip uoliai tikintis, vegetaras nesulaukiu šitaip trokštamo atsako. Ir kodėl tai be jokių pastangų ateina tam „bjaurybei“, kuris nesilaiko „dievo“ priesakų, kasdien nesimeldžia ir apskritai neatrodo tos dvasinės dovanos vertas. Ir skirtumas labai paprastas – pirmasis gyvena vedinas troškimų, siekių, jis save mato kaip ypatingą, išskirtinį asmenį ir per savo ego nesuvokia, kad leidžia troškimams jį valdyti bei vesti. Antrasis tuo tarpu tiesiog plaukia gyvenimo upe, jis jau nebėra „aš“, todėl tėkmė pati jį nuneša ten kur reikia. O tas, kuris dar jaučiasi „aš“, bando pats vadovauti tėkmei, per jėgą prisiirti prie geresnio kranto, nes iš upės vidurio neįžvelgia, kad viliojančią žalumą sudaro tik usnys ir dilgėlės. Ir kol jis kapstosi, kovoja su srove, bando išlipti iš dumblėtų pakrančių ar irtis greičiau – vėl įsipainioja į sužėlusius meldus, tuo tarpu antrasis, pasyviai dreifuodamas, jau būna nuplaukęs šimtus kilometrų pirmyn. Ne veltui vienas išmintingas žmogus kadaise sakė: visi žino, kad nesustabdysi upės bėgimo, bet vandenį drumsti vis tiek norisi. Ne veltui pati galingiausia malda sako: Dieve, suteik man dvasios ramybės, kad galėčiau priimti tai, ko negaliu pakeisti, jėgų – keisti tai, ką galiu, ir išminties, kad visada galėčiau atskirti vieną nuo kito.
Gero savaitgalio!!!

https://www.lrytas.lt/bendraukime/isklausykite/2016/10/04/news/parduotuves-eileje-jauna-mama-nesuvoke-kaip-atrodo-is-salies-924317/?utm_source=facebook&utm_medium=paid&utm_campaign=top&fbclid=IwAR3tK4iGTHdPl7N0GniZUJJ3WV-VA0Wqjrznj_mMcdMWA3CvTGbwhT1RI-U
Eiti prie įrankių juostos