Konsultacijos

Skolos

Dideliu greičiu artėjame prie Liūto ženklo – centrinio meilės laiko metuose. Deja, šiemet jis bus toks sausokas, kadangi Saulę lydinčios ir jos poveikį stiprinančios planetos šį kartą stipriai nuskubėjo į priekį ir Saulė per Liūtą keliaus tik su Merkurijumi, o meilės deivė Venera joms kompanijos nepalaikys. Ir išvis, kokia ten meilė, kai net trys planetos šiuo metu keliauja Ožiaragiu. Tai proto ir racionalumo laikas, stovėjimo ant žemės, o ne skraidymo padebesiais. Gal ir gerai, nes kol Jupiteris keliauja Skorpionu, galima juk ir visai pasileisti būtų kitomis aplinkybėmis.
Tokį laiką verčiau išnaudoti buvimui čia ir dabar, mokymuisi gyvenimą priimti tokį, koks jis yra. Be pykčio, o su nuolankiu susitaikymu. Nes pyktis, maištas yra tik tuščias jėgų ir laiko švaistymas. Ir iš ties viena didžiausių žmogaus gyvenimo pamokų yra ne sugebėjimas pakeisti aplinkybes, o sugebėjimas jas priimti tokias, kokios jos yra, prie jų prisitaikyti ir išnaudoti jas palankiai sau. Tiesa, tai jau labai sudėtinga pakopa ir iki jos dar reikia palypėti per aibę žemesnių. Bet nors ir neįtikėtinai skamba, tomis pakopomis verta lipti, nes užlipus, dingsta baimės, nerimas, sumaištis, lieka tik ramus suvokimas ir tvirtas žinojimas, kad viskas yra taip kaip turi būti ir tu jau pakankamai stiprus viską ištverti. Toje pakopoje žmogus jau moka klausytis vidinio savo balso. Ten jis jau suvokia, kad čia yra tik svečias, o ne atvirkščiai. Planeta, kurioje jis reziduoja, jį maloniai priima, tačiau nėra jam niekuo skolinga. Kaip tik jis pats yra tas, kuris turėtų po savimi susitvarkyti ir už viešnagę susimokėti gerais darbais. Ir šiuo metu žmonija yra kaip tik tame etape kai palankiausia šio suvokimo siekti ir vėl suartėti su gamta, nuo kurios ji nutolo per keletą šviesmečių.
Tokias mano mintis iš dalies įtakojo būrys moterėlių, kurios nesiliauja rašinėti komentarus ir piktintis, kad nėra 2018 metinės prognozės ir jau vien dėl to reikėtų mane šarlatane paskelbti. Bet juk, žmonės meldžiamieji, aš jums tikrai nesu niekuo skolinga, nei aš, nei dar kažkas kitas. Ir tai galima pritaikyti bet kuriai gyvenimo situacijai, kuomet mes kažkuo skundžiamės. Nes tai būtent ta akimirka, kuomet yra privalu sustoti ir labai griežtai pasakyti sau pačiam: ir kodėl gi aš galvoju, kad turiu teisę kažko reikalauti?
Štai aš jums garantuoju 100 proc., kad tokios teisės neturite nei vienas. Niekas nieko negali reikalauti iš kito (savaime suprantama, aš čia nekalbu apie tokius žemiškus reikalus kaip finansinės skolos gražinimas ar prievolė išlaikyti savo vaikus ir t.t.) – niekas neprivalo mylėti, kažką daryti, kažkuo padėti. Jūs neįgyjate reikalavimo teisės vien todėl, kad užauginote savo vaikus, kad susituokėte su konkrečiu žmogumi ar padarėte paslaugą kažkam. Todėl kai kils pagiežingos mintys apie tuos, kurie neva tai privalo, bet neatlieka privalomų pareigų, pabandykite keisti jas priešnuodžiais – o ką aš pats padariau konkrečiam asmeniui, kad jaučiuosi įgijęs reikalavimo teisę? Iš pradžių jums atrodys, kad tokią teisę jūs tikrai turite, juk gimdėte, mylėjote, padėjote bėdoje ar pan. Tačiau jei šį pratimą praktikuosite nuolat ir netgi įjungsite papildomą veiksmą – kai kyla noras reikalauti, pačiam kažką duoti. Ateis tokia diena, kuomet jūs tapsite laisvas pats nuo savęs – nuo pareigų kitiems ir jums pačiam. Jūs nieko nesitikėsite ir nieko neprašysite, todėl bet kokia duotybė iš kitų jums atrodys kaip džiugi dovana. Jūsų nebeslėgs kankinanti savigrauža ir frustracijos jausmas, neapims bejėgiškumas ir nebeliks noro giliai pasinerti į aukos vaidmenį. Tai bus diena, kuomet jūs suprasite, kad jei dar ir nesate laisvas iki galo, tai bent jau esate pakeliui į tai. Ir pats laikas pradėti mokytis, nes vos už keleto mėnesių Jupiteris pereis į Šaulio ženklą – laisvės ir dvasinių tolių buveinę. Ir tai atneš laiką, kuomet daugelis iš mūsų gaus šansą pakilti bent viena pakopą aukščiau dvasinėje hierarchijoje, automatiškai ir keliais metrais arčiau sielos laisvės.

Eiti prie įrankių juostos