Konsultacijos

Psichopatai

Apie tai kalbama vis daugiau ir drąsiau. Kodėl apie tai reikia kalbėti? Nes patys baisiausi vilkai  dėvi baltus ir minkštučius ėriuko kailius. Jie žavūs, charizmatiški,  jie dažnai netgi „geri“. Taip – tai psichopatai. Galvojate, kad tai  labai retas reiškinys? Nenoriu nuvilti, bet bent jau šiuolaikinėje  visuomenėje jų vis daugiau. Priklausomai nuo intelekto, išsivystymo,  pažangos, jie yra keleto tipų. Primityvusis – kuris į savo voratinklį  aukas įtraukia vaidindamas auką. Paprastai jis itin linkęs ir į fizinį  smurtą, nes dar nemoka patirti malonumo iš kur kas subtilesnių aukos  kankinimo būdų. Tiesa, ir jo metodika veikia tik itin emociškai  pažeistas ar turinčias labai mažai patirties santykiuose su vyrais  moteris. Esminis simptomas – jie patologiškai meluoja, labai sunku tą  melą atpažinti, nes kalba jie tvirtai tikėdami savo žodžių teisumų. Nors  gal reiktų sakyti, jie nei tiki, nei netiki. Jie tiesiog neturi tokios  vertybės kaip melas ar tiesa. Todėl jų lūpose viskas skamba kaip tiesa.  Tradicinės psichikos žmogui tai nėra suvokiama, todėl kilus pirmosiomis  abejonėms, moters galvoje įvyksta savotiškas skylimas, nes protas negali  priimti tokio sveikam protui nesuvokiamo fakto. Dažnai išgyvenęs  sukrėtimą, jis tiesiog vėl saldžiai užmiega iliuzijų voratinklyje.  Tačiau randas jau lieka ir kažką viduje neaiškiai skauda.

Jie  manipuliuoja – vieni primityviai, kiti taip genialiai, kad perprasti  sudėtinga ir specialistams, ką jau ten kalbėti apie eilinį žmogų. Laimei  tai tas retasis tikrai tipas.

Jie nejaučia emocijų. Tiesa, ne  visų. Jie nejaučia gailesčio, neturi empatijos. Kito kančia jiems  maloni, kelianti kažką panašaus į dvasinį seksualinį sujaudinimą, kuris  žymiai stipresnis nei fizinis. Tačiau ir psichopatai turi savo silpnų  vietų. Jie tikrai jaučia pyktį, jiems labai skauda dėl savęs  mieliausiojo (aukštesnis lygmuo, jau puikiai tai sugeba  kontroliuoti ir tiesiog nekreipia dėmesio į neigiamas emocijas, nors aš  tikiu, kad kiekvienas turi bent mažyti savo achilo kulną), juos valdo  idėjos fix arba tam tikras užsifiksavimas ties „grobiu“. Ir šiandien aš  noriu aptarti dažniausiai pasitaikančią grobio rūšį – moterį.

Mes  puikiai žinome, kad fizinis smurtas yra blogai. Mušti negalima. Bet jei  niekad su tuo nesusidūrėme, mums sunku suvokti, kad psichologinis  smurtas gali būti daug baisesnė smurto rūšis. Kūno žaizdos gyja  palyginus greitai, sielos žaizdos gyja nepaprastai lėtai, o be tinkamo  gydymo dažnai ir lieka pūliuoti bei gangrenuoti. Sveika, psichologiškai  nesužeista, savo vertę jaučianti moteris palyginus lengvai atskiria  žmogų nuo parazito, lengvai įžvelgia net tamsoje slypintį voratinklį.  Todėl taip svarbu auginant mergaites ugdyti jose tvirtą savivertės  jausmą.

Kaip aš vadinu „psichopato voratinklis“ tai dvasinė  būsena, į kurią praktiškai sąmoningai arba visiškai sąmoningai įvedama  auka, tam kad ją būtų galima kontroliuoti. Ir nereikia stebėtis, kad  jūsų aplinkos moteris nesugeba niekaip užbaigti tokių santykių. Iš esmės  tai primena priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Voratinklis visą  laiką siūbuoja. Jis sukelia euforinę dvasinę palaimą, po to nubloškia į  juodžiausią bedugnę. Ir iš tos bedugnės atrodo, kad išgelbėti gali bent  lašas tos palaimos eliksyro. Ir tai ne seksas. Psichopatinio tipo  asmenybės neretai vengia seksualinių santykių, paprastai turi problemų  šioje srityje ir per didelis ego neleidžia jų atskleisti. Beje, tai  lygiagrečiai provokuoja ir neapykantą moterims. Tai čia galima būtų  diskutuoti, gal tai pagimdo asmenybės defektus. Nors aš esu linkusi  manyti, kad parazitais vis tik dažniau gimstama nei tampama. Na  nesvarbu, grįžkime prie esmės. Taigi auka, kabanti voratinklyje tampa  nebepajėgi iš jo išsivynioti pati. Ji visiškai nuo jo priklausoma, jos  mąstymas tunelinis ir ji negali iš to išeiti, net suvokdama, kur  papuolė. Tokios moters viltis yra tik kita moteris – mama, sesuo,  draugė. Ta sveika moteris, kuri suvokia kas vyksta ir ką išgyvena auka.  Tokia moteris gali padėti. Atsargiai, žingsnis po žingsnio eiti šalia.  Nes auka visuomet žengs į priekį vieną ir du atgal, galbūt du į priekį,  bet po to vieną atgal. Tokias akimirkas reikia išlaukti, nesmerkti, tik  padrąsinti ir subtiliai priminti, kad kai jau bus pasiruošusi, bus  galima pabandyti dar kartą. Iš tinklo reikia aukai išeiti su labai  aiškiu suvokimu, kur ji buvo, kas jai nutiko. Kitu atveju išėjusi iš  vieno, ji papuls iškart į kitą. Ji taip ir neišmoks pamatyti naujų  voratinklių, jos siela ir toliau merdės agonijoje be galimybės  pasveikti. Jeigu tinklą pavyko palikti sąmoningai (beje, tokiu atveju  lygiagrečiai eina ir suvokimas, kad jokių meilės jausmų jūs nejaučiate,  vienintelis dalykas, ką jaučiate yra narkomano „lomkės“), vis tiek yra  būtina „gydytis“. Ir gydymosi procesas yra ilgas. Kaip sakė viena mano  draugė – turi praeiti bent metai. Taigi, vieni metai reabilitacijos, kad  grįžtumėte į gyvenimą kaip sveika moteris. Arba galite to nedaryti ir  pasmerkti save visą gyvenimą kyboti voratinkliuose.

Apie  psichopatų schemas, „voratinklius“ yra labai daug informacijos  internete. Visaip ten jie ir vadinami. Dabar labai madingas terminas  narcizai. Na kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Tačiau sunku rasti  informacijos kaip gydytis. Žinoma, galima kreiptis į profesionalus –  lankyti psichoterapiją. Deja, bet vargu ar to užteks, juo labiau, kad ir  kvalifikuotą specialistą sunku surasti. Tai puikus priedas, tačiau  privalote su savimi ir dirbti pati. Niekas jūsų „neištaisys“. Tik pati  galite save išgydyti. Galvojate ai pabėgau, išgyvenau, nieko nebejaučiu,  daugiau klaidos nebekartosiu. Tada dar kartą pagalvokite – ar jaučiatės  moterimi? Moteriškumas jums patrauklus ar atgrasus? Ar jaučiate  nuoširdų poreikį moteriškos draugijos, seserystės? O gal viskas, kas  susiję su moterimis jums atrodo purvina ir šlykštu? Tame tarpe ir jūs  pati? Ar jūs kūrybiška? Ar jums malonus žavesys, dėmesys? Ar būti  patraukliai jums yra savaime suprantamas dalykas? O gal jūs tiesiog  egzistuojate, neturite jokių tikslų tik koja už kojos velkatės per  gyvenimą, net jei dabar esate savo karjeros aukštumose? Ar jaučiate  nepakeliamą dvasinį nuovargį? Ar jaučiatės bevertė? Kokius sapnus jūs  sapnuojate? Ar juose tamsa ir purvas? Jei tai apie jus, jūs sergate –  jūs apsinuodijusi voro jums periodiškai leidžiamais nuodais ir jūsų  sielą reikia gydyti.

Mano patarimas būtų visų pirma užbrėžti  griežtą terminą, kiek truks jūsų reabilitacija. Ji negali trukti tarkim  kol pasidarys geriau arba eigoje nuspręsiu. Terminas turi būti visiškai  konkretus. Tarkim iki 2019 gruodžio 27 d. Kaip ir sakiau, pasveikti  reikia maždaug metų. Bet tik dirbant su savimi. Kodėl aš tai pavadinau  reabilitacija? Todėl kad tai tas laikas, kuomet jūsų gyvenime negali  būti vyrų ir santykių. Visiškai griežtai. Visiškai sąmoningai. O pagundų  bus, Kažkaip taip jau nutinka, kad gyvenimas vis išbando ir išbando  mus. Tačiau jei pradėsite santykius šiuo periodu tai viskas, ko jūs  būsite jau pasiekusi nueis šuniui ant uodegos.

Bet jei jau  nusprendėte sveikti ir nusistatėte terminą, jums dar liko susidaryti  griežtą dienotvarkę. Joje privalo būti keturi esminiai punktai.

1. Judėjimas. Nesvarbu kaip, svarbu, kad kasdien. Galima tiesiog valandą  vaikščioti. Aš labai rekomenduoju įsigyti šunį. Nesvarbu, kokį. Bet šuo  iš esmės pats puikiausias psichoterapeutas šioje situacijoje. Visų  pirma jūs būsite priversta eiti, net kai žingsniai atrodys neįmanomi.  Antra – šuo didins saugumo jausmą. Net ir mažas šuo loja ir praneša apie  pavojų, pasąmonėje tai formuoja saugumo jausmą. Tai puikiai išbandyta  su fizinio smurto ir seksualinės prievartos aukomis. Be to, jūs nebūsite  viena. Ir dažnai net ir suicidinių minčių atveju žmogui būna palyginus  lengva palikti kitus žmones, bet neretai sustabdo mintis apie tai kas  nutiks jo mylimam augintiniui.

2. Meditacija. Tai irgi turi būti  kasdien kaip dantis išsivalyti. Nesiūlau tapti jogų, na nebent to  norisi. Pakaks labai primityvių veiksmų. Visiškos tylos ir susikaupimo.  Pakaks monotoniškai kartoti labai magiškus žodžius: aš švari, aš sveika,  aš graži, aš save myliu. Tai veikia. Tai labai stipriai veikia. Tai  vienas stipriausių vaistų. Bet tai turite daryti kasdien. Pradėkite nuo  30 kartų. Visiškoje tyloje. Jei bus noras, galėsite vėliau skaičių  didinti.

3. Muzika. Muzika gydo. Nesvarbu, kokią klausysite. Gal  pradžioje tik sunkiai depresinės dainos patiks, vėliau jas keis kiti  stiliai. Bet klausykitės muzikos. Muzika padeda verkti, ašaros irgi  simptomas. Nuoširdus verksmas yra ženklas, kad pagaliau kažkokie  sveikimo procesai prasidėjo. Jei nežinote, ką klausytis, klausykitės  klasikinę muziką. Ji ideali. Jei nežinote, kokia ji – yra FB puslapis  Classic FM, ten rasite galybę puikios klasikinės muzikos. Labai tinka  tiesiog bent pusvalandžiui po darbo atsigulti ir patogiai atsisėsti ir  pasinerti į muzikos klausimą. Kad ir kokia ji būtų.

4. Maži  malonumai. Kasdien turi sau duoti vieną mažytį malonumą. Piktnaudžiauti  negalima. Deja, bet gydo sunkus darbas, o ne malonumai. Tačiau viena  tokia akimirka privalo būti. Kas tai galėtų būti – kiekviena turi  atrasti pati sau. Gal ta kalorijų bomba – kava su grietinėle ir šokolado  gabalėliu per pavakarius mėgiamoje kavinėje. Gal vakaras su knyga ar  filmu. Reikia ieškoti, bandyti, atrasti. Gali būti, kad šiai dienai net  nežinote, kas tai galėtų būti, seniai niekas jokio malonumo nebeteikia.  Tada teks eiti atradimų keliu. Tačiau galiu užtikrinti, kad tai be galo  malonus kelias. Ir jau sveikimo procese jis darosi vis malonesnis.

Sveikimas sunkus ir skausmingas procesas. Tačiau to rezultate jūs  tapsite kitu žmogumi. Pamatysite visai kitas spalvas, visai kitus  dalykus. Nuodai iš jūsų sielos pasišalins ir jūs pajusite visai kitokį  gyvenimo skonį. Tos stebuklingos akimirkos naujų atradimų turi tikrą  magišką skonį. Pamažu jumyse prabus noras būti gražia, kurti grožį  aplink save. bet svarbiausia – keisis jūsų miego kokybė ir jūsų sapnai.  Būtent sapnai pats geriausias rodiklis apie sielos sveikatą. Nauja jūsų  sielos būsena atneš ir naują kokybę į jūsų gyvenimą. Bei suvokimą, kodėl  vienoms moterims sekasi, o kitoms ne. Nereikia bijoti to ilgo laiko  vienatvės. Išnaudokite ją tobulėjimui – idealu būtų šiek tiek atsigavus  mokytis kažko naujo. kad ir lankyti įvairius trumpalaikius kursus ar  renginius. Kinas, knygos, kultūriniai renginiai, buvimas gamtoje, maisto  gamyba. Gydo viskas, kas suteikia geras emocijas. Galų gale ir pats  svarbiausias veiksnys – kitų moterų draugija. Pamažu, po truputi,  neskubant. Tai gali būti nelengva padaryti. Tačiau metų eigoje  bendravimas taps natūraliu dalyku, jūs išmoksite atsirinkti žmones,  kuriais verta pasitikėti.
Svarbiausias jūsų pasiekimas bus  suvokimas, kad jums nereikia tobulėti tam, kad kažkam įtiktumėte ir  patiktumėte. Kad viskas, ką jūs darote, turi būti dėl savęs ir iš noro  duoti sau.

Sunku tik pradėti….na ir plano laikytis…bet tik  pradžioje, vėliau atsivėrusi jėga jumyse jau nebeleis jūsų niekam  sustabdyti. Bus įvairių emocijų – gailesčio sau, žudančio liūdesio,  pykčio ir neapykantos. Bet vėliau viskas išsigrynins ir liksite tik jūs  su savimi pačia. Deja, bet su liūdesiu turiu konstatuoti ir tą faktą, kad didesnei daliai moterų po tokios patirties prireikia specialisto pagalbos.

Daugiau mano tekstų galite rasti čia: https://www.patreon.com/creator-home
Eiti prie įrankių juostos