Konsultacijos

Kovo 15 d.

Šiandien, šį savaitgalį reikia išsiparduoti viską, kas nereikalinga ir nenaudojama – drabužius, papuošalus, kosmetiką ir t.t. Neieškant didelio pelno, o tiesiog nereikalingų daiktų atsikratymui. Tačiau vietoj to, ką parduosite, galima nusipirkti vieną kokybišką daiktą. Tai tinkamas laikas pirkti akių makiažo priemones, taigi galima sau leisti kokybišką, brangų tušą akims ar pan.

Taip pat tai geras laikas pasirūpinti gėlėmis – auginti, sodinti, persodinti ir t.t. O kas jokių gėlių neaugina, tai bent kokią vieną skintą turėtų pasidovanoti, nes žydinčios. klestinčios gėlės šiuo metu sėkmės ir dvasinės ramybės simbolis.  Žydinčios gėlės šiuo metu veiks raminančiai, gerins dvasinę būseną.

Nėra tai idealus laikas bendravimui, visas savaitgalis bus kupinas melo ir daugumai atsiskleis aplinkinių seni melai arba tiesiog atsibos įvairius melus kentėti. Ypač tas galioja santykiams, kurie labai seniai grįsti melu (nebūtinai meilės, bet kokiems). Tokį laiką verčiau skirti vaikams, o ne suaugusiems. Ypač tai galioja moterims (mamoms). Atidėkite kitus susitikimus į šalį ir šį savaitgalį paskirkite vaikams.

Tai prastas laikas sportui, jei ten namie kojas pakilnosite tai nieko tokio, o profesionaliems sportininkams šias dienas verčiau skirti poilsiui.Taip pat tai netinkamas laikas užsiimti komandiniais sporto žaidimais, pavyzdžiui, krepšiniu. Tokiu laiku verčiau kaip sakoma pabūti tykiai. 

Iš ties tai labai skirtingas laikas, jei būtų galima taip išsireikšti.

Oro ženklams šį savaitgalį reikia, kuo daugiau judėti.

Ugnies ženklams reikia atsidėti dvasiniam tobulėjimui, dvasinėms transformacijoms ir labai griežtom bei gilioms.

Vandens ženklams reikia irgi imtis dvasinio tobulėjimo bei derinti jį su sporto šakomis, kuriose formuojami, stiprinami raumenys.

O štai žemės ženklams šiuo metu gali pašlyti sveikata, todėl laiką skirti reikia ligų prevencijai ir gydymuisi.

Apskritai visiems šį savaitgalį rekomenduočiau paskaityti kažką paprasto, bet dvasingo. Na bent jau keletą puslapių prieš miegą. Dabar galimi dvasiniai pokyčiai, bet aš sakyčiau, kad labiau psichologinio pobūdžio nei ezoterinio. Tokiu metu mes susiduriame su priešiška kitų žmonių nuomone apie mūsų veiksmus, mūsų sprendimus. Dabar laikas, kuomet reikėtų išmokti to nepriimti asmeniškai. Reikia suvokti, kad jus ir jūsų veiksmus bei sprendimus vertina tik tie žmonės, kurie patys nedrįsta imtis jokių veiksmų ir sprendimų savo gyvenime. Nes tie, kurie veikia, sprendžia, drįsta, jiems visiškai nesvarbu, kuo užsiimi kiti, jei tai nesusiję su jais pačiais. Jūs esate savo gyvenimo valdovas, neleiskite jokiam kitam žmogui valdyti jūsų gyvenimo, spręsti ir veikti už jus. Tai vienas svarbiausių žingsnių kelyje į vidinę laisvę – suvokimas, kad mano vidinis aš, mano tiesa yra svarbiau už aplinkinių nuomonę. Kažkada prieš daugybę metų mano mokytojas man pasakė – jei eisi šituo keliu, vieną dieną jame liksi visai viena. Aš tada galvojau, kad tame kažkas baisiai mistiško, kažkokios didžiulės aukos, kančios, na ir daug daug dramatizmo. Vėliau supratau, kad esmė ne tame. Esmė tame, kad kuo daugiau naujo pažinimo ateina, kuo daugiau suvokimų atsiveria, tuo labiau beprasmės atrodo šio pasaulio sociumo normos ir taisyklės. Žmogus pradeda suvokti, kad tai ką jis visą laiką matė kaip milžinišką, nepraeinamą sieną, tebuvo rūko uždanga ir pro ją išeina į laisvę. Ir kuo toliau jis eina, tuo mažiau žmonių besutinka, su kuriais galėtų bendrauti. Jis pradeda pastebėti, kad aplinkui tik giliai miegantys kūnai, zombiai tuščiomis akimis, amebos, kuriose dar nesusiformavo sąmonė. Ir vis rečiau jis savo kelyje sutinka žmones, kurie gyvi, nemiega ir su kuriais jis gali kalbėtis. Ir jei iš pradžių suvokimas, kad lieki vienas teikia skausmą, vėliau žmogus tuos laikinus susitikimus pradeda vertinti kaip stebuklingas akimirkas, nes jis patyria jomis visai kitokios kokybės bendravimą ir nauji suvokimai atneša naujus jausmus, naują regėjimą ir daug daug magiškų akimirkų. Toks yra dvasinio tobulėjimo kelias. Labai ilgas ir sunkus, dažnai jame save reikia versti kažką daryti, kažko atsisakyti, skausmingai lipti per save, kol vieną dieną netikėtai žmogus nuo kalno viršūnės pamato visus horizontus. 
Sakoma, kad pradėjus eiti ezoterikos keliu, jau nebėra galimybės sugrįžti. Ypač kuo toliau nueini. Ir tame vėl jokios mistikos – tiesiog paragavus kitokio pažinimo, kitokio pasaulio skonio, nebeįmanoma to pamiršti, siela jau visada jaus nepakeliamą ilgesį to kažko. Ar tuo keliu gali eiti kiekvienas? Taip, jei tik nori ir randa jėgų atsispirti materijos šauksmui. 

Gerų ieškojimų 🙂

Eiti prie įrankių juostos