Konsultacijos

Dvasingumas

Šiandien Lietuvoje šventė. Bet viena moteris man rašė, kokia šventė, viskas ritasi žemyn, pasaulis išsigimė ir viskas tik blogėja. Ir aš galvoju, o kas blogėja? Žmonės turi socialines garantijas ir daugumoje šalių nebėra pasmerkti iš bado mirti nei jie, nei jų vaikai, jei nebegali duonai užsidirbti patys kaip kad buvo dar ne taip seniai. Žmonės turi savo teises, ypač moterys turi savo teisės. Medicina į priekį šviesmečiais. Sako žmonės nebeturi laisvo laiko, amžinai bėga. Na bet aš galvoju, o jei iš jų atimti visas dabartines privilegijas – telefonus, skalbimo mašinas, automobilius, dulkių siurblius, šildymo sistemas ir visus kitus modernius padėjėjus, ar tikrai jie turėtų daugiau laiko? Gal tiesiog nebūtų kada galvą varginti papildomoms mintims ir tiek. Man dažnai klientai rašo – man lyg ir viskas yra gerai, bet aš vis tiek jaučiuosi blogai. Taip yra dėl vienos paprastos priežasties – žmogus lengvai gali patenkinti savo fizinius poreikius. Ir tada jau atsiranda poreikis dvasinių. Bet jie keisti, apie juos nekalbama ir todėl juos sunku suprasti. Tik pradeda slėgti kažkokia nematoma našta ir norisi neaišku ko. Dažnai tokiu atveju puolama į kraštutinį dvasingumą, pradedama laikytis keistų mitybos įpročių, neigti materiją ir pan. Nors pagrindinis ezoterikos dėsnis, kurio autorystė priklauso Hermiui Trismegistui byloja: kaip danguje, taip ir ant žemės. Kitaip tariant be galo svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir siela kilti aukštai į dangų, tačiau kojomis stovėti tvirtai ant žemės. Taip vadinamas pusiausvyros dėsnis, jis galioja iš esmės bet kurioje gyvenimo situacijoje – jei kažką duosite, visada gausite atgal. Todėl prieš duodami „į dantis“, gerai pagalvokite, ateityje gyvenimas jus privers rinkti nuo žemės savuosius. Jei kažko labai gailėsite ir bijosite prarasti, būtent to ir neteksite, nes tai pokyčių planeta, kurioje žmogus mokosi būti laisvu nuo visko. Jei kažkam padėsite, kažkas padės jums. Viskas yra taip paprasta. Nes genialu tai kas paprasta. Tačiau išmokti, pasiekti yra sunku.
Ne visi mėgsta kitų žmonių draugiją ir augdami vidine prasme ne vienas stengiasi nuo jų atsiriboti, jaučiasi kitoks ir nepritampantis. Deja, žmonės tarpusavyje sujungti nematomais raiščiais ir sąveikauja tarpusavyje. Todėl anksčiau ar vėliau į bendruomenę teks grįžti ir atstatyti prarastus ryšius su ja. 
Todėl aš visada sakau ieškantiems dvasingumo – tobulėkite, tai nuostabu. Tačiau nepamirškite ir kur gyvenate, kieno žeme vaikštote. Šalia jūsų dvasinio žingsnio, turi lygiagrečiai būti ir materialus. Tam kad tobulėtumėte dvasiškai, jums nėra būtina užsidaryti uoloje, mesti prausti ir maitintis Saulės spinduliais. Kur kas didesnė pažanga būtų tobulėti materijoje, jos neneigiant ir ją priimant su pagarba bei dvasingumu. 

Mk, 7, 14-23 Sušaukęs minią, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite: nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina“.

Kai sugrįžo nuo minios į namus, jo mokiniai ėmė klausinėti apie palyginimą. Jis sako: „Nejaugi ir jūs nieko nesupratote? Argi neaišku jums, kad visa, kas ateina į žmogų iš lauko, negali jo suteršti, nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan?“ (Taip jis paskelbia visus valgius esant švarius).

Jis dar pasakė: „Žmogų suteršia vien tai, kas iš jo išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų“.

🇱🇹❤️🇱🇹

Posted by Dovilė Skorupskaitė on 2019 m. sausio 10 d., ketvirtadienis
Eiti prie įrankių juostos