Konsultacijos

Liūdna, bet Saturno – Plutono sąjunga lemia emocinį atšalimą ir sužvėrėjimą. Jau minėjau anksčiau, kad toks laikas gan pavojingas vaikams, jie gali susidurti su smurtu ir nepriežiūra. Ir čia net nežinia ką kaltinti. Toks laikas sujaukia žmonėms protus ir jie daro sprendimus, kurių vėliau labai gailėsis. Aš galiu pasakyt tik vieną, tokiu laiku už viską, kas mūsų gyvenime ateina, reikia dėkoti. Tai gali būti nesuvokiamai sunku ir nesuprantama, bet reikia ieškoti stiprybės savyje dėkingumui. Saturnas labai šaltas ir atimantis, jis tarsi teisėjas, duodantis bandomąjį terminą, tačiau tiems, kurie atsilaiko, vėliau jis ir dovanų duoda.

O grįžtant prie šios dienos, tai galimi nedideli nesusipratimai su korespondencija, siuntiniais. Šiandien verčiau reikalus atidėt į šalį ir išeit ramiai pasivaikščioti, eglutę pasipuošt, jei dar to nepadarėte, išsikepti kažką siaubingai skanaus, pavyzdžiui, kanelių. Taip taip, kalorijų baisiai daug, bet kada save lepinti, jei ne tada kai dangus temsta?

Tokiu metu vėžiško tipo asmenybės gali svyruoti tarp noro viską atiduoti priešui, bet kaip reikiant pritvoti geriausią draugą dėl smulkmenos. Geriausia visas emocijas pasilikti sau kol kas ir nedaryti drastiškų sprendimų. Elgtis ramiai, vairuoti saugiai, nes emocijoms aptemdžius protą gali kilti noras ereliu skristi kelyje, ko tikrai daryti nevertėtų. Tiek vėžiškos, tiek svarstykliškos asmenybės šiuo metu gan jautrios bus emociniame lygmenyje, ypač santykių. Gali pradėti konfliktus iš niekur. Tai geriausia šiandien būtų tiesiog išvykti atostogų. Be antrųjų pusių.

Kalbant apie visus, tai nėra viskas tik blogai.  Taip, Merkurijus dabar ruošiasi „susipjauti“ su Neptūnu ir tai nėra geras laikas vairuoti. Mąstymas bus aptemęs, tai duos poveikį ir bendravimui. Tarsi spręsti matematikos uždavinius dar gerai neprabudus iš miego.
Saturnas artėja prie Plutono ir kulminacija įvyks sausio 12 d. Aš suprantu, jūs visi labai norite sužinoti, kas įvyks. Bet aš irgi nežinau. Paskutinį kartą kažkas tokio įvyko 1517 metais ir aš tuomet rezidavau kažkurioje kitoje planetoje matyt. Galiu pasakyti, kad 1517 metai laikomi Reformacijos judėjimo pradžia, kuomet Martinas Liuteris paskelbė savo garsiąsias tezes, prikalęs jas prie bažnyčios durų. 1518 metais įvyko šokių maro epidemija, kuomet žmonės kažkodėl ėmė masiškai šokti ir mirė dėl išsekimo. To priežastys nėra žinomos, galvojama, kad tai buvo apsinuodijimo ar masinės psichozės pasekmė. Na pažiūrėsime, ką mums šis laikas atneš. Giliausiuose sluoksniuose laukiama krikščionybės žlugimo pradžios. Ir skaitoma, kad Notre Damo katedros gaisras buvo to pranašas. O aš tiesiog nežinau – pagyvensime – pamatysime. Gal šį kartą mus apsaugos kilnaus Jupiterio veikimas ir mes kaip sakoma brisim sausi iš balos 🙂
Mėnulis kol kas keliauja Liūtu, tiesa, dieną jau pereis į Mergelės ženklą ir optimistinės nuotaikos gali šiek tiek kristi. Mėnulis Mergelėje atneša melancholiją, savikritiką. Tokiu metu nuotaiką pagyvintų smilkalai – sanpaulijų, sausmedžio, mirtos, gluosnio, pelyno. Realiai tikrose praktikose yra smilkomi patys džiovinti augalai. Cheminiai smilkalai su kvapais neturi jokio poveikio, na nebent alergiją gali sukelti. Iš tikro žmogaus sąmonė ir pasąmonė tokie sudėtingi dalykai – tai tarsi upė, po kuria teka dar daug požeminių upelių. Ir niekas niekas negali išgelbėti mūsų nuo mūsų pačių – čia nepadės nei karmos valymai, nei reiki seansai, nei magiški užkalbėjimai. Vienintelis kelias į laisvę ir dvasinę ramybę ir kasdieninis darbas su savimi, savianalizė ir noras keistis bei eiti į priekį. Galima plaukti pasroviui, galima irtis per jėgą. Galima ieškoti begalinės prasmės ir niekada jos nerasti. Skęstančių gelbėjimas neabejotinai tik pačių skęstančiųjų reikalas. Bet jei šiandien aš sotus ir patenkintas, galima sau leisti liūdnam kolegai be jokios progos Kalėdų senelio lazdelių puokštę įteikti gyvenimui pasisaldinti. Vienas esminių dvasinių principų yra kai galiu, aš duodu. Tiesiog todėl, kad galiu. Bet vilties gauti atgal, užregistruoti dvasinę skolą ar pan. Duodu, nes mano sode žydi daug gėlių ir aš galiu pasidalinti savo džiaugsmu su kitais. Gerumas visada sugrįžta. Pačiais netikėčiausiais pavidalais. Ir tas vienas gėlės žiedas turi didesnę vertę nei didžiausio mąsto labdara. Ne, už gerumą jums niekada niekas nesumokės. Dvasiniuose sluoksniuose neegzistuoja pirkliška logika. Bet jei jūs galite duoti tiesiog, pasidalinti šilumos lašu be jokios priežasties, jūs aukštesnėje klasėje nei dauguma nušvitusių mokytojų kartu sudėjus. Atrodo tai skamba taip paprastai, bet kai pagalvoji tai taip sunku įgyvendinti. Dievams nereikia jūsų dvasingumo. Dvasingumą sugalvojo patys žmonės kaip pažadą geresnio rytojaus sau patiems. Tikrosios dvasinės aukštumos yra sugebėjimas yra sugebėjimas įžvelgti šviesą net tamsiausiuose veiduose.

Gerų apmąstymų ir daug žydinčių šilumos lašų 🙂

https://www.alfa.lt/straipsnis/50408430/vilniuje-prie-siuksliu-konteinerio-rastas-naujagimis?fbclid=IwAR0CiiIza55l6Eq9zQ4CKFhU8IIG8ImR8fCaMcgiqKdv7pEsDxZCGJibcGU

Eiti prie įrankių juostos